By the highway

Guest to a life well lived

On symbiosis between startups and growth companies

Startups and growth companies can coexist and successfully cooperate as their share common interest for innovative product creation. Cooperation, knowledge and network sharing between the groups can lead to a synergy effect and foster development of each community.

Firstly, growth company may invest in a startup company if product developed in a startup matches growth company’s market or growth strategy. Also, at later stages, startup should consider acquisition as an possible exit strategy (as Ilja Laurs from Getjar pointed out, acquisition is one of the most popular founder exit goal).

Not only startups lack capital, but they also lack may different business competencies and are limited in their social network. These needs are usually expected to be satisfied by Business Angel. Regretfully, as search for external finance takes on average 38 months in Germany, I would expect it to be even longer in Eastern Europe.

On the other hand, many growth company entrepreneurs are often interested in new ventures. So are the companies managers. As study shows, 40% of UK Business Angels have managerial and not entrepreneurial background. Moreover, starting a OCC Vilnius mentoring initiative I have found that Lithuanian managers also think of becoming Business Angels. Perspective pre-growth startup may find it useful to reach out for consultations and ask for help from a growth company. Not only startup would receive help, but also it would be a step towards a more intimate relationship with prospective investors.

Fragmented Europe challenge startups and growth companies for market knowledge. While  growth companies may already be well connected to foreign countries and posses needed know-how,  it is a huge risk for a startups and most notably pre-growth startups. Again, know-how and network sharing would benefit both communities, as it may stimulate growth of the industry and creation of more interesting, innovative products.

Growth companies and startups share a common need for motivated specialists.  At the same time, modern specialists have positive altitudes towards “startup culture” and may consider different career options. For example, a programmer may lack technical knowledge to be hired by a bigger software house, but still have interesting ideas and engage in a student startup first. Differently an industry celebrity, who have mastered technical skills, may become too costly for his former employer. Instead of just switching the software house he works in, he would consider joining the startup if there are any interesting opportunities. There are already numerous career paths between two communities.

Despite the possibilities for mutual benefit and synergy in Lithuania there are several obstacles to the full featured cooperation.

First to name is communication links that are missing. Growth and pre-growth startups in Lithuania are often operating in stealth mode and are known only to a small number of people. As a result, their are shielded from an eye of investor, potential employee or random partnership. Similar situation holds for growth companies.  Even through some industry champions can advice their friends on interesting employment or cooperation opportunities, information is inaccessible for entrants, (often) startups or outside actors.  Information hiding prevails and news travel only through social networks.

The reason for information non disclosure and stealth action has cultural background. It may be the fear of failure or evil actions used against the successful enterprise. This can be reasonable and may be true in some cases. Also, not only this fear hinders communication, but also it makes opportunities for cooperation seem less attractive. Former cultural values and business ethic is a risk for symbiosis that should be mitigated.

The symbiosis between startups and growth companies should create many possibilities and foster industry development. Although there are some obstacles that should be removed, the perceived value of communication and cooperation is high enough for entrepreneurial startup and high growth company communities to move towards symbiosis.

Advertisements

Startup or a Growth Company?

The discussion of a startup company definition with beta.startups.lt teams motivated me to make a small research on the subject.

There are many variation for growth company definition, most of which impose constraints on company employee number (e.x. more than 20), employee number growth (e.x. more than 20% per year), turnover growth (e.x. 20-80% per year)  and years from founding. Interestingly the later definition is published, the more strict requirements are used. 3 most recent definitions:

  • High growth in staff numbers of at least 15% per year over five years or 20 employees within five  years after founding. [US National Commission on entrepreneurship, 2001]
  • Increase in the turnover of at least 30% or increase in staff numbers of at least 20% in the three preceding years [Kauffman Foundation, 2003]
  • Yearly growth of turnover of at least 80% over three successive years [Barringer/Neubaum/Jones , 2005]

Startup definition is even more fuzzy. It was interesting to find that there is no proper solid definition. Finally I’ve given up and decided to define startup by what it is not. Talking about quantitative criterions, startups can be distinguished from a traditional SME by high growth expectation, but as a company startup may not yet exhibit growth company characteristics.  To my mind, the development of innovative product or service may also be the distinctive feature of a startup.

UK Verslo Angelai

Nors UK sunkiai galima palyginti su Lietuva daugelyje aspektų, galima imti UK situaciją su rizikos kapitalu ir verslo angelais kaip idealų modelį ir remiantis šiuo modeliu daryti savo išvadas.

Prieš pusę metų Britanijos inovacijų agentūra NESTA, skelbė UK Verslo Angelų tyrimo ataskaitą. Pateikiu skaičius, kurie man pasirodė įdomūs.

Investicija:

  • Vidutinė perimta akcijų dalis kompanijoje buvo 8%. Vidutiniškai per vieną raudą investavo 5 verslo angelai (tyrimas atliktas tarp VA dalyvaujančių asociacijoje)
  • 83% atvejų investuota kartu su kitu angelu ar fondu.
  • Vidutinis investicijos dydis 53 tūkst. svarų
  • 56% investicijų buvo nesėkmingos, bet 44% atveju investicija išaugo vidutiniškai 2.2 kartų.

Įmonė:

  • Pusė įmonių prieš investiciją neturėjo pajamų.
  • 15% investicijų buvo daroma seed stadijoje, 36% augimo stadijoje.

Verslo angelai:

  • Vidutinis sandorių skaičius: 2.5;
  • Vidutinis amžius 53 metai;
  • Darbo didelėje kompanijoje patirtis bent 13 metų.
  • 27% anksčiau nebuvo įkūrę savo įmonės (net 24% viešo sektoriaus atstovų);
  • 20% investuotojų nesidomi įmonėmis esančiomis toliau nei 50 km.

Paskutiniai du skaičiai yra labai įdomūs ir prieštaringi. Stebint įvairius naujienų šaltinius ir skaitant apie sėkmingus angelus, susidaro įspūdis, kad dauguma jų yra buvę entreprenriai. Taip pat nors jau anksčiau buvau skaitęs, kad investuojant į nutolusias įmones VC kelia didesnius reikalavimus atsiperkamumui, dauguma Europoje veikiančių fondų ir Verslo angelų minėtų Saul Klein kaip savo dėmesio objektą, nurodo gana plačias teritorijas.

Besidomint verslo angelais, taip pat būtų naudinga su Europos verslo angelų tinklų asociacijos sudarytu verslo angelo profiliu.

Seed stage finansavimas

Saul Klein vėl sudrebino Europą. 22 dieną įvyko pirmas Seedsummit – du kartus per metus vyksiantis renginys investuotojams ir fondams besidomintiems seed stadijos startupais.

Manau, visiems kas kuria startupą, bus naudinga išsisaugoti Saul Klein postą, kur išvardyti ne vienas ir ne du investuotojai dirbantys gretimuose Europos šalyse.

Ne mažiau, smagu kad į Saul Klein iniciatyvą iškarto sureagavo ArcticStartups.com , kurie savo duomenų bazėje sukūrė galimybę registruotis verslo angelams.

Seed finansavimo stovyklos

Pasaulyje įkuriama vis daugiau organizacijų, galinčių padėti idėjos plėtojimo stadijoje. Pagalba neapsiriboja gerais patarimas, tačiau rengiami praktiniai užsiėmimai, supažindinama su reikalingais žmonėmis. Taip pat investuojama nedidelė suma, pakankama projektui pradėti. Žemiau pateiksime kelių tokių organizacijų apžvalgą.

Techstars – tai vasaros programa, skirta 20 atrinktų kompanijų Bostono ir Bolderio miestuose JAV. Kiekviename mieste atrenkama po 10 komandų, kurioms visą vasarą rengiami susitikimai su žymiais mentoriais, paskaitos, bendraminčių susirinkimo renginiai. Vasaros pradžioje komandos gauna iki 18 tūkst. dolerių už 6% akcijų.

LaunchPad Digital Accelerator Program – tai taip pat vasaros programa vykstanti Palo Alto, Silicio slėnyje Kalifornijoje. Programos dalyviams teikiama begalė specializuotų konsultacijų: pradedant pagalba įsteigiant juridinį asmenį, mentorių konsultacijomis ir baigiant problemų identifikavimo ir verslo planų peržiūros sesijomis. Atrinktos komandos gauna iki 20 tūkst. dolerių už 6% akcijų.

YCombinator inkubatorius, įkurtas žymaus interneto eseisto Paul Graham, yra viena iš seniausių šio tipo iniciatyvų. Anksčiau vykdyta Kembridže ir Kalifornijoje, dabar inkubatoriaus veikla apsiriboja Silicio slėniu. Ši organizacija pasižymi tvirta alumni bendruomene. Priėmimas į inkubatorių vykdomas konkurso pagrindu 2 kartus per metus. Priimtos komandos gauna iki 20 tūkst. dolerių už 5-10% akcijų.

Berkeley Ventures taip pat yra inkubatorius įsikūręs Silicio slėnyje. Investuojama nuo 5 iki 10 tūkst. dolerių už 3-9 % akcijų.

Seedcamp Week tai  vieną kartą per metus vykstantis konkursas, kuriuo finalistai savaitę aktyviai dirba su mentoriais ir konsultantais, o į po savaitės išrinktus laimėtojus investuojama ženkli suma pinigų. Konkursas vyksta rudenį Londone. Investuojama iki 50 tūkst. svarų suma už 5-10% akcijų.

StartupBootcamp antra tokio tipo stovykla vykstanti Europoje (Kopenhagoje). Ši stovykla išsiskyria tuo, kad organizatoriai siūlo dviejų rūšių sandorius. Komandoms turinčioms savo verslo idėją, organizatoriai už 5-10% akcijų siūlo atvykti į Kopenhagą ir, gavus po 25 tūkst. kiekvienam komandos nariui, per 3 mėnesius sukurti savo paslaugos prototipą. Komandoms neturinčioms savo verslo idėjo, organizatoriai siūlo verslo idėją, nemokamą dalyvavimą savo stovykloje ir 5-10% nuo sukurto kompanjios.

Vienas pagrindinių pavojų, susijusių su inovacija, yra naudojimo rizika. Kūrėjai, vedami nuojautos, dažnai kuria produkto ar paslaugos viziją vadovaudamiesi tik savo pačių poreikiais ar įžvalgomis. Dažnai vienintelis būdas atsakyti ar jiems pasiseks – be ilgų diskusijų daryti ir žiūrėti, ar pasiseks. Konsultacijos, sėkmingų žmonių patarimai ir pradinė investiciją suteikia galimybę greitai ir neskausmingai išgvildenti idėją ir pateikti ją vartotojų teismui.

Įrašas sukurtas OCC Vilnius svetainei.
Atnaujinta 2010-01-03

Though professionalism to entreprenership

Vis dažniau savo kelią įsivaizduoju profesionalo vėžiose. Profesionalas – žmogus, mokantis tinkamai vykdyti savo funkcines užduotis. Įmonėje  kiekviena užduotis turi būti vykdoma lygiuojantis į kliento poreikius, jei, o dažniausiai taip ir yra, organizacija iškelia klientų poreikių tenkinimą tarp savo vertybių. Išmokus tenkinti klientų poreikius, žmogus išmoksta gaminti iš tikrųjų vertingus produktus ar paslaugas. Profesionaliam žmogui, norint sukurti sėkmingą verslą, telieka rasti gerą idėją – įgyvendinti ją nebus sunku.

Verslo meditacija

Siekiant, kad verslo sprendimai didintų įmonės vertę, jie turi:

  1. Daryti teigiamą įtaką pinigų srautams.
  2. Turėti poveikį įmonės plėtrai
  3. Daryti teigiamą įtaką kapitalo kaštams.

Šaltinis: dalyko “Įmonių finansai” konspektas, paruošta as. Dalios Vaitulevičienės.

Post Navigation